🐞 Marmurinis auksavabalis (lot. Protaetia lugubris, sin. Netocia lugubris, Liocola lugubris, Liocola marmorata, vok. Marmorierter Rosenkäfer) – auksavabalių (lot. Cetoniidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1786 m. atrado ir aprašė Herbstas (Herbst).
Į Lietuvos raudonąją knygą marmurinis auksavabalis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., marmurinis auksavabalis priskirtas 3 (R) kategorijai, o nuo 2003 m. – 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, marmurinis auksavabalis priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, marmurinis auksavabalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Marmurinis auksavabalis yra vidutinio dydžio vabalas, kurio kūnas yra 19–25 mm ilgio, pasižymi masyvia struktūra. Jo viršutinė kūno pusė – galva, priešnugarėlė ir antsparniai – yra bronzinės spalvos, su smulkiomis šviesiomis dėmelėmis. Apatinė kūno pusė rusvai ruda, metališkai blizganti, o šoniniuose pilvelio segmentuose yra pailgos šviesios dėmės. Letenos žalsvos spalvos.
Marmurinis auksavabalis gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, tačiau taip pat randama senuose miestų parkuose ir skveruose. Marmurinis auksavabalis yra glaudžiai susijęs su senais lapuočiais, tokiais kaip klevai, ąžuolai ir liepos.
Lervos vystosi trūnijančioje šių medžių medienoje ir užtrunka dvejus metus, kol virsta lėliuke. Lėliukės formuojasi specialiuose kokonuose, kurie randami pažeminėse drevėse ar tarp medžių šaknų. Suaugę vabalai aktyviai skraido šiltomis, saulėtomis birželio ir liepos dienomis. Jie dažniausiai matomi ant erškėtinių ir salierinių augalų žiedų arba ant medžių kamienų, kur išteka sultys.
Šios rūšies populiacijos gausumas nėra detaliai ištirtas ar įvertintas, tačiau Lietuvoje marmurinis auksavabalis aptinkamas pavieniui.
Marmurinio auksavabalio rūšis, paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, Kaukaze, o jos arealas rytuose siekia Mongoliją ir Šiaurės Rytų Kiniją.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausios grėsmės marmuriniam auksavabaliui kyla dėl senų, drevėtų lapuočių medžių šalinimo ir senų sodų bei parkų nykimo. Norint išsaugoti šią rūšį, būtina išlaikyti senus, drevėtus lapuočius – ąžuolus, klevus ir liepas, kurie yra gyvybiškai svarbūs šios rūšies lervų vystymuisi.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
