🐝 Ilgažandis bembiksas (lot. Bembix rostrata, vok. Kreiselwespe) – žiedvapsvių (lot. Bembicidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą ilgažandis bembiksas įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, ilgažandis bembiksas priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, ilgažandis bembiksas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šio vabzdžio kūnas yra 15–24 mm ilgio, pilvelis dryžuotas geltonais ir juodais dryžiais, kojos geltonos, o ruda krūtinė padengta plaukeliais. Viršutinė lūpa yra ištįsusi į siaurą snapelį. Ilgažandis bembiksas gyvena nesusivėrusiuose smėlynuose, smiltpievėse, smėlingose ganyklose ar nedideliuose smėlėtuose šlaituose. Jis minta įvairių augalų žiedų nektaru, lankydamasis notrelinių, pupinių ir gvazdikinių šeimų augaluose.
Ilgažandžiai bembiksai yra žinomi dėl savo įspūdingo maitinimosi proceso, kurio metu patelė aktyviai medžioja stambias muses, kad aprūpintų lervas. Šis elgesys ne tik užtikrina lervų išgyvenimą, bet ir padeda reguliuoti musių populiaciją, o tai gali turėti reikšmę vietos ekosistemai.
Šie vabzdžiai lizdus kuria kolonijomis gerai saulės apšildomose vietose. Patelės smėlėtoje dirvoje išrausia iki 20 cm ilgio urvelius, kuriuose vystosi viena lerva. Lizduose patelė kaupia stambias muses, kurios tampa lervų maistu. Viena patelė gali užauginti ne daugiau kaip dešimt lervų, kurios vėliau susuka kokoną, žiemoja ir pavasarį tampa lėliukėmis. Suaugę vabzdžiai pasirodo birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Dėl mažo vislumo prarastos bembiksų populiacijos sunkiai atsikuria.
Populiacijos gausumas Lietuvoje išlieka mažai ištirtas. Kai kuriose vietose, kur rūšis buvo stebėta iki 2007 m., populiacijos išnyko, pasikeitus buveinėms. Didžiausios kolonijos gali siekti iki šimto individų, tačiau dažniausiai aptinkamos mažesnės, kuriose būna nuo 10 iki 50 vabzdžių.
Ilgažandis bembiksas paplitęs Europoje iki Uralo rytuose, tačiau jo nėra Britų salose ir Suomijoje. Balkanuose šis vabzdys aptinkamas tik Kroatijoje. Taip pat rūšis gyvena Centrinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje (Maroke, Alžyre, Vakarų Sacharoje), Mongolijoje ir Kinijoje. Lietuvoje ši rūšis yra riboto paplitimo, jos buveinės stipriai fragmentiškos, dažniausiai aptinkamos pajūrio regionuose bei Pietų Lietuvoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra buveinių kokybės pokyčiai. Tai apima atvirų plotų užaugimą žoliniais augalais ar jų apsodinimą medžiais. Norint apsaugoti ilgažandžių bembiksų buveines, būtina išlaikyti atvirus smėlynų plotus su nesusivėrusia žoline danga.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
