🦗 Kalninė cikada (lot. Cicadetta montana, angl. New Forest Cicada, vok. Bergsingzikade, Bergzikade) – giedančiųjų cikadų (lot. Tibicinidae) šeimos straubliuotis (lot. Hemiptera), kurią 1772 m. atrado ir aprašė Antonijus Skapoli (Scopoli).
Į Lietuvos raudonąją knygą kalninė cikada įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, kalninė cikada priskirta EN kategorijai. Iki šiol, kalninė cikada saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Kalninė cikada yra vienintelė giedančiųjų cikadų rūšis Lietuvoje ir didžiausias cikadinių atstovas šalyje. Jos kūnas yra apie 20 mm ilgio, juodas su siaurais geltonais apvadais pilvelio narelių galuose, o sparnai permatomi ir plėviniai. Jos kojos yra geltonos, su juodu raštu. Ši šilumą mėgstanti rūšis gyvena saulėtuose pietinių upių slėnių ir kalvų šlaituose, kur auga pavieniai lapuočiai medžiai ar krūmai, taip pat pamiškėse. Suaugę vabzdžiai pasirodo gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje ir gyvena 2 ar 3 savaites. Jie aktyvūs tik karštomis, saulėtomis dienomis.
Patelės kiaušinius deda ant įvairių medžių kamienų, o išsiritusios lervos nusileidžia kamienu žemyn ir įsirausia į dirvožemį, kur vystosi 4–8 m., misdamos medžių ir žolinių augalų šaknimis. Tarp šių augalų yra melsvosios melvenės, didžialapės šakės, šermukšniai, karpotieji beržai, drebulės, baltalksniai ir paprastieji klevai.
Populiacijos gausumas Lietuvoje nėra tiksliai žinomas, tačiau cikados paplitimą riboja tinkamų buveinių trūkumas. Ši rūšis gyvena izoliuotose populiacijose.
Kalninė cikada paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Britų salose ir pietinėje Šiaurės Europos dalyje, o šiaurinė jos arealo riba siekia Estiją, Suomiją ir Švediją. Lietuvoje ši rūšis reta, o žinomos populiacijos randamos pietinės ekspozicijos šlaituose prie Nemuno ir jo intakų, tokių kaip Jiesia, Nevėžis ir Dubysa.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausia grėsmė kalninei cikadai yra tinkamų buveinių užaugimas mišku. Siekiant apsaugoti rūšį, būtina stabdyti sukcesijos procesus, išlaikyti atviras buveines ir pašalinti perteklinius medžius bei krūmus.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
