🐝 Kopinė smiltvapsvė (lot. Podalonia luffi) – smiltvapsvių (lot. Sphecidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1903 m. atrado ir aprašė E. Saundersas (Saunders).
Į Lietuvos raudonąją knygą kopinė smiltvapsvė įrašyta 1991 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, kopinė smiltvapsvė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, kopinė smiltvapsvė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Kopinė smiltvapsvė yra smulkesnė už Lietuvoje dažnesnę šeriuotąją smiltvapsvę ir apaugusi šviesesniais plaukeliais. Ši rūšis pasižymi nedideliu vislumu, todėl jos populiacijos atsikuria lėtai. Suaugusios vapsvos Lietuvoje skraido birželio ir liepos mėnesiais.
Patelės po poravimosi medžioja drugių vikšrus. Paralyžiuotą vikšrą jos nutempia į smėlyje iškastą lizdą, kur padeda kiaušinį. Užkasant lizdą, patelė tęsia medžioklę ir rausia naujus lizdus. Iš kiaušinio išsiritusi lerva suėda vikšrą ir susuka kokoną, kuriame žiemoja. Pavasarį ji virsta lėliuke, o vėliau išsirita nauja smiltvapsvė. Suaugusios smiltvapsvės maitinasi nektaru.
Lietuvoje šiai rūšiai būdingos buveinės yra pajūrio kopų sukcesijos vėlyvoji baltųjų kopų ir ankstyvoji pilkųjų kopų stadijos. Be to, smiltvapsvės gyvena žemyninių kopų nesusivėrusiose smiltpievėse, kuriose yra atviro smėlio plotų. Tinkamos buveinės taip pat formuojasi pušynų gaisravietėse ir erozijos pažeistose žemyninėse kopose bei naudojamuose kariniuose poligonuose.
Populiacijų gausumo pokyčiai iki šiol nėra išsamiai ištirti. Tinkamose buveinėse per stebėjimus buvo aptikta nuo vieno iki penkių individų 500 metrų transektoje.
Kopinė smiltvapsvė yra rūšis, paplitusi Vakarų Palearktikos stepėse nuo Altajaus kalnų rytuose iki Atlanto vandenyno, Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrančių vakaruose, taip pat Centrinėje Europoje. Šiaurinė jos paplitimo riba siekia Pietų Švediją ir Estiją. Lietuvoje šios smiltvapsvės gyvena Kuršių nerijoje (Nidos apylinkėse ir Naglių rezervate), žemyninėje pajūrio dalyje (Nemirsetoje, Šaipiuose, Šventojoje), taip pat randamos Jonavos rajone (Gaižiūnų kariniame poligone) ir Šalčininkų rajone (Rūdninkų kariniame poligone).
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės kopinei smiltvapsvei yra tinkamų buveinių pokyčiai, tarp jų natūralios pajūrio kopų sukcesijos sutrikdymas, smiltpievių apželdinimas medžiais žemyninėse kopose bei vakarų taigai ir kerpiniams pušynams būdingų natūralių miško gaisrų stoka. Apsaugos priemonės turėtų būti orientuotos į atvirų vietų pajūryje išsaugojimą, kad jose galėtų formuotis pustomos kopos, bei į gaisraviečių žemyninėse kopose neapželdinimą, sudarant sąlygas susiformuoti nesusivėrusioms smiltpievėms, tinkamoms šiai rūšiai gyventi.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
