🦋 Akiuotasis satyras (lot. Lopinga achine, angl. Woodland Brown, vok. Bacchantin, Gelbringfalter) – pleštekių (lot. Nymphalidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1763 m. atrado ir aprašė Antonijus Skapoli (Scopoli).

Į Lietuvos raudonąją knygą akiuotasis satyras įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, akiuotasis satyras priskirtas LC kategorijai. Iki šiol, akiuotasis satyras saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis drugys yra tamsiai rudos spalvos, o išoriniame sparnų krašte turi juodas, ovalias dėmes su gelsvais apvadais. Jo išskleistų sparnų atstumas siekia 46–52 mm, šiek tiek mažesnis nei kopūstinio baltuko. Lytinis dimorfizmas yra neryškus – patelės kiek stambesnės už patinus.
Akiuotasis satyras gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose bei pamiškėse, vengia atvirų vietovių ir retai nutolsta nuo miškų. Suaugusių drugių galima pastebėti nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos. Jie lėtai skraido tarp medžių ir krūmų, dažnai ant jų nutūpdami.
Patelės kiaušinėlius deda ant įvairių viksvinių (lot. Cyperaceae) ir miglinių (lot. Poaceae) augalų arba šalia jų. Jauni vikšrai maitinasi dieną, o paaugę – naktį, dienomis slėpdamiesi tarp augalų prie žemės. Vikšrai žiemoja, o pavasarį virsta lėliukėmis ant mitybinių augalų ar paklotėje.
Lietuvoje akiuotasis satyras yra nereta, o kai kur net gausi rūšis. Tinkamose buveinėse per dieną galima pamatyti 100 ir daugiau šių drugių, o jų populiacijos didelių pokyčių pastaraisiais metais nepatyrė.
Akiuotasis satyras yra plačiai paplitusi rūšis, aptinkama nuo Prancūzijos iki Tolimųjų Rytų ir Japonijos. Šiaurėje jų riba siekia Pietų Skandinaviją ir Šiaurės Aziją. Lietuvoje šie drugiai randami daugelyje rajonų.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra miškų kirtimas, gaisrai pamiškėse ir miškuose bei pesticidų naudojimas. Norint išsaugoti gausias akiuotojo satyro populiacijas, būtina saugoti brandžius lapuočių ir mišrius miškus jų gyvenamosiose vietovėse.
UICN kategorija: LC - nekeliantys susirūpinimo taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas