🦋 Pievinis satyriukas (lot. Coenonympha tullia, angl. Common Ringlet, Large Heath) – pleštekių (lot. Nymphalidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1764 m. atrado ir aprašė Fridrichas Miuleris (Müller).

Į Lietuvos raudonąją knygą pievinis satyriukas įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pievinis satyriukas priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, pievinis satyriukas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šių drugių sparnai yra šviesiai gelsvos spalvos, apatinėje pusėje matomos dėmelės. Jie gyvena užpelkėjusiose pievose, žemapelkėse, tarpinio tipo pelkėse ir aukštapelkių pakraščiuose. Skraidymo laikotarpis trunka nuo birželio pradžios iki liepos vidurio.
Patelės deda pavienius kiaušinius ant mitybinių augalų. Rugpjūčio mėnesį išsirita žali vikšrai, turintys baltas siauras juosteles ir du gelsvus gumburėlius ant galinės kūno dalies. Jie minta įvairiais augalais, tokiais kaip saidros, kupstiniai ir siauralapiai švylys, taip pat viksvos. Po žiemos vikšrai pavasarį užbaigia vystymosi ciklą. Lėliukės yra žalios spalvos su tamsiais dryžiais sparnų srityje ir būna prisitvirtinusios prie žolinių augalų, kabėdamos žemyn galva.
Lietuvoje yra nemažai pievinių satyriukų radaviečių, tačiau tinkamose buveinėse šie drugiai dažniausiai gyvena nedidelėmis populiacijomis. Dažniausiai stebimi pavieniai individai. Populiacijų būklė yra stabili, tačiau jų buveinės yra lengvai pažeidžiamos.
Pievinis satyriukas yra holarktinė rūšis, paplitusi Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Centrinėje Europoje bei Azijoje. Lietuvoje šie drugiai aptinkami visoje šalies teritorijoje tinkamose buveinėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pievinis satyriukas yra jautrus net ir nedideliems buveinės pokyčiams, todėl jo buvimas gali būti rodiklis, padedantis įvertinti šlapynių ekologinę būklę. Tinkamos sąlygos šiems drugiams taip pat prisideda prie kitų specifinių rūšių apsaugos.
Pagrindinės grėsmės kyla dėl šlapynių hidrologinio režimo pasikeitimo ir natūralios buveinių kaitos, kai jos apauga krūmais ir medžiais. Norint išsaugoti pievinius satyriukus, būtina šalinti sumedėjusią augaliją jų gyvenamose buveinėse. Rekomenduojamas mozaikinis buveinių šienavimas, nušienautos žolinės augalijos išvežimas už radaviečių ribų ir stabilaus hidrologinio režimo palaikymas. Degraduotų buveinių atkūrimas taip pat prisidėtų prie šios rūšies apsaugos.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai