🐦 Kukutis arba uputis, kukucis, luputis, tutlys (lot. Upupa epops, angl. Eurasian Hoopoe, Common Hoopoe, vok. Wiedehopf) – kukutinių (lot. Upupidae) šeimos ragasnapis paukštis (lot. Bucerotiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą kukutis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., kukutis priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, kukutis priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, kukutis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Kukutis yra maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Jo kūno ilgis siekia 26–32 cm, o atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų 42–46 cm. Sveria nuo 47 iki 89 g, o vidutiniškai apie 70 g. Jo skrydis lėtas, banguotas, primenantis eurazinio kėkšto, o skrendantis paukštis primena drugį. Išvaizda labai išskirtinė ir nesupainiojama su kitomis rūšimis. Apdare vyrauja rusvai gelsva, juoda ir balta spalvos. Labiausiai pastebimas didelis, ryškios molio spalvos su juodais plunksnų galiukais kuodas ant galvos, kuris suglaustas atrodo ilgas ir smailus. Sparnai juodai ir baltai margi, uodega juoda su baltu skersiniu dryželiu per vidurį. Galva, kaklas, nugaros viršutinė dalis, krūtinė, pasparnės ir kūno apačia – įvairių rusvai gelsvų atspalvių. Snapas ilgas, šviesus ir šiek tiek lenktas žemyn.
Kukutis mėgsta mozaikinį kraštovaizdį ir įsikuria įvairaus dydžio miškų pamiškėse, medžių grupėse, sodybų želdiniuose bei laukuose. Svarbu, kad netoliese būtų tinkamos mitybinės sąlygos – ganyklos, dirvonai, sausos pievos, arimai, smėlynai ar kirtavietės. Lizdus krauna įvairiose drevėse, uoksuose, tinkamo dydžio inkiluose. Taip pat gali įsikurti akmenų ar malkų krūvose, senų pastatų plyšiuose. Peri poromis, yra ganėtinai drąsūs ir judrūs paukščiai.
Lizdą sudaro sauja šiaudelių, samanų ir kelių plunksnų. Deda 5–6, rečiau net 12 baltų kiaušinių. Daugiausia peri patelė, perėjimas trunka 16–18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai maitinami abiejų tėvų 22–25 dienas. Lizdai dažnai būna labai nešvarūs, nes tėvai neišneša jauniklių išmatų, todėl jų kvapas atbaido potencialius plėšrūnus. Kartais kukučiai peri 2 kartus per metus. Gyvendami laisvėje, jie gali išgyventi iki 10 metų.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Maisto ieško ganyklose, pievose ir arimuose. Minta beveik išimtinai gyvūniniu maistu – daugiausia dideliais vabzdžiais bei jų lervomis ir įvairiais bestuburiais. Naudodamasis ilgu snapu, kukutis ieško mėšlavabalių, kurklių ir kitų panašių bestuburių. Jis sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių ir grambuolių vikšrų.
Kukučio populiacija Lietuvoje 2019 m. vertinama 300–500 perinčių porų. Anksčiau kai kuriuose regionuose šios rūšies populiacija buvo įprasta, tačiau XX a. pabaigoje jų gerokai sumažėjo. Visgi pastaraisiais metais gausumas vėl pamažu auga. Prieš 1977 m. paukščiai buvo atrasti Rūdninkų, Labanoro, Gudų giriose ir jose esančiuose kaimuose, Kazlų Rūdos apylinkėse. Apie 1990 m. perinti populiacija labai sumažėjo, tačiau vėliau kukučiai vėl tapo dažnesni. 2001 m. šalies populiacija įvertinta 200–300 perinčių porų.
Kukutis yra labai plačiai paplitusi rūšis, aptinkama Eurazijoje bei Šiaurės ir Užsachario Afrikoje. Jo arealas driekiasi nuo Portugalijos vakaruose iki Rusijos Primorės krašto rytuose. Šiaurinė paplitimo riba siekia Estijos šiaurę, Sankt Peterburgą, Kazachijos šiaurę, Novosibirską ir Baikalo ežerą. Europoje ir Azijoje perintys paukščiai žiemoti migruoja į Afrikos ir Azijos atogrąžas, tuo tarpu Afrikoje ir Pietų Azijoje perintys paukščiai yra sėslūs. Lietuvoje kukutis paplitęs plačiai, tačiau netolygiai. Jis retai aptinkamas Vidurio Lietuvoje ir Žemaitijoje, nors šiuose regionuose netrūksta tinkamų buveinių.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Kukučiui didžiausią grėsmę kelia intensyvus žemės ūkis – jam nepalankus chemikalų naudojimas, pievų suarimas. Tačiau intensyvus ganymas gali būti naudingas, nes gerina mitybos sąlygas. Taip pat neigiamą poveikį daro tinkamų lizdaviečių trūkumas. Kukučiai nukenčia ir dėl medžioklės migracijos kelyje. Siekiant išsaugoti šią rūšį, svarbu išsaugoti ir tinkamai tvarkyti jos buveines, iškelti inkilus lizdavietėse bei riboti medžioklę migracijos metu.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
