🐓 Eurazinis tetervinas arba tetervinas (lot. Tetrao tetrix, sin. Lyrurus tetrix, angl. Black Grouse, vok. Birkhuhn) – tetervininių (lot. Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis (lot. Galliformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą eurazinis tetervinas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., eurazinis tetervinas priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, eurazinis tetervinas priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, eurazinis tetervinas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Eurazinis tetervinas yra pakankamai stambus paukštis, dydžiu nusileidžiantis tik kurtiniui. Jo kūno ilgis siekia 45–60 cm, svoris svyruoja nuo 0,75 iki 1,25 kg. Patino apdare vyrauja juoda spalva su melsvu blizgesiu, pauodegis yra ryškiai baltas, o kelios kraštinės uodegos plunksnos yra ilgesnės ir išlinkusios į išorę. Virš akių matomi ryškūs raudoni plikos odos antakiai. Patelės yra mažesnės, jų plunksnos raibos, dominuoja ruda spalva.
Tetervinai mėgsta miškų, pelkių ir atvirų buveinių mozaiką, vengia tiek didelių miško masyvų, tiek visiškai atviro kraštovaizdžio. Tuokvietėms renkasi atviras pelkių plynės, miško kirtavietes ir laukymes, pamiškių pievas bei ganyklas. Tuoktuvių laikotarpiu balandžio–gegužės mėn. šiose vietose susirenka nuo kelių iki keliolikos patinų. Patelės lizdus įsirengia netoli tuokviečių, paprastai iki 1 km atstumu. Veda 1 vadą, vidutiniškai sudeda 8 kiaušinius, kuriuos patelė peri 24–28 dienas. Jaunikliai jau savaitės amžiaus pradeda skraidyti, o po mėnesio pasiekia motinos dydį.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Mitybos įpročiai keičiasi pagal metų laikus – vasarą daugiausia minta žolių lapais, sėklomis, uogomis ir vabzdžiais, o žiemą beveik vien tik medžių pumpurais, žirginiais ir sausomis uogomis.
Tetervinų populiacija Lietuvoje sparčiai mažėjo per pastaruosius 50 metų, jų radaviečių skaičius sumažėjo dvigubai. 2013 m. tuokvietėse registruotų patinų skaičius buvo įvertintas 1500–3000 individų, tačiau 2017 m. vertinimai rodė, kad jų maksimalus skaičius neviršijo 2000. Anksčiau populiacija buvo daug didesnė – 1961 m. Lietuvoje gyveno 21 000 tetervinų, 1971 m. – 13 000, 1981 m. – 5800, o 1999–2001 m. jų buvo tik 2000–3000. Kadangi 2007 m. patinai sudarė daugiau nei 70 proc. visų paukščių skaičiaus, galima manyti, kad tuomet šalyje gyvena apie 5000 tetervinų.
Eurazinis tetervinas yra sėsli rūšis, paplitusi plačiai per Euraziją. Jo arealas driekiasi nuo Britų salų vakaruose iki Šiaurės Rytų Kinijos rytuose. Šiaurėje jis pasiekia poliaratį, o Skandinavijoje ir Kolos pusiasalyje išplitęs dar toliau į šiaurę. Vakarų Europoje jo paplitimas labai fragmentiškas, pietuose jis aptinkamas Prancūzijoje, Italijos šiaurėje ir Albanijoje. Lietuvoje tetervinai gyvena atskirose vietose visoje šalies teritorijoje, tačiau dažnesni miškingesnėje Rytų ir Pietų Lietuvoje. Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje jų aptinkama labai retai.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės tetervinams kyla dėl optimalių buveinių nykimo – mažėja atvirų pelkių, miško laukymių ir pamiškių pievų. Tikėtina, kad perėjimo sėkmingumui neigiamą poveikį daro plėšrūnai, todėl reikalingi buveinių palaikymo ir atkūrimo darbai. Būtina reguliuoti lapių, mangutų ir kranklių populiacijas, kad būtų užtikrinta geresnė perėjimo sėkmė.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
