🦅 Eurazinis sketsakalis arba sketsakalis (lot. Falco subbuteo, angl. Eurasian Hobby, Northern Hobby, vok. Baumfalke) – sakalinių (lot. Falconidae) šeimos sakalinis paukštis (lot. Falconiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą eurazinis sketsakalis įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, eurazinis sketsakalis priskirtas LC kategorijai. Iki šiol, eurazinis sketsakalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Eurazinis sketsakalis yra kiek mažesnis už miesto karvelį. Jam būdingi ilgi, siauri sparnai ir palyginti trumpa uodega. Sketsakalis lengvai atpažįstamas pagal kontrastingą spalvą – juodą dėmę po akimis, balsvą kūno apačią su rudu išilginiu raštu ir melsvai pilką kūno viršų. Sprando srityje matoma ryški balta dėmė. Blauzdų plunksnos ir pauodegys ryškiai rudi, snapas melsvas, o jo galas juodas. Vaškinė, vokų kraštai ir kojos yra geltonos, nagai juodi, o rainelė – tamsiai ruda. Jaunikliai yra blankesnių spalvų, jų pauodegis ir blauzdų plunksnos yra šviesesnio, palšesnio atspalvio.
Ši rūšis yra monogamiška. Sketsakaliai perėti pradeda ne anksčiau kaip antraisiais ar trečiaisiais gyvenimo metais. Ilgiausia žinoma jų gyvenimo trukmė laisvėje siekia 15 metų. Lietuvoje sketsakaliai veisimosi vietose pasirodo balandžio mėn., tačiau tikrasis perėjimo sezonas prasideda kiek vėliau. Jie įsikuria įvairaus tipo ir dydžio miškuose bei atvirose giraitėse. Lizdų patys nesuka, o perėjimui užima senus varninių paukščių lizdus, dažniausiai kranklių, kartais peri ir kitų plėšriųjų paukščių, tokių kaip jūriniai ereliai, lizduose. Dėtyje paprastai būna 3, rečiau 2 arba 4 kiaušiniai. Perėjimas trunka 28–31 dieną. Jaunikliai lizduose auga 28–34 dienas ir dažniausiai palieka lizdus rugpjūčio pradžioje. Iš sėkmingos vados dažniausiai išauga 1 arba 2 jaunikliai, kuriuos dar kurį laiką maitina suaugę paukščiai. Rudeninė migracija prasideda rugpjūčio mėnesį.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Mitybos atžvilgiu sketsakalis yra universalus plėšrūnas. Pagrindinį jo grobį sudaro smulkūs žvirbliniai paukščiai ir vabzdžiai. Jis dažnai gaudo atviro kraštovaizdžio paukščius, tokius kaip šelmeninės kregždės, langinės kregždės, kalviukai, taip pat ligutes, strazdus ir čiurlius. Veisimosi laikotarpiu rytinėmis ir vakarinėmis valandomis jis aktyviai medžioja paukščius, o dieną – skėtes, drugelius ir kitus vabzdžius.
Lietuvoje sketsakalių populiacija 2019 m. buvo vertinama 700–1000 perinčių porų. Pastarąjį dešimtmetį didelių pokyčių jų gausume nefiksuota. 2007 m. Europos paukščių gausumo suvestinės duomenimis, Lietuvos populiacija buvo vertinama 400–700 perinčių porų. Rytų ir Pietų Lietuvoje 100 km² miško plote tenka maždaug 1 pora. Kuršių nerijoje peri apie 5 poras. 2007 m. paskutiniais Europos paukščių gausumo suvestinės duomenimis, šalies populiacija verčiama 400–700 perinčių porų. Rytų ir Pietų Lietuvoje 100 km² vidutinio ploto tenka maždaug 1 pora. Kuršių nerijoje gyvena apie 5 poras. Iš kitur duomenų apie perinčios populiacijos pasiskirstymo ypatumus nėra.
Eurazinis sketsakalis yra plačiai paplitusi rūšis, kurios didžioji arealo dalis apima Euraziją. Rytų kryptimi jis tęsiasi nuo Švedijos, Anglijos ir Portugalijos iki pat Ramiojo vandenyno, o pietrytinis pakraštys siekia Rytų ir Pietų Kinijos jūras. Sketsakalis neperi pietinėje ir centrinėje Mongolijos dalyse bei vakarinėje Kinijos dalyje, o pietuose jo paplitimas siekia Iraną, Maroką ir kitas Viduržemio jūros regiono šalis. Lietuvoje sketsakalis paplitęs visoje šalies teritorijoje, bet gana retai sutinkamas.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė sketsakalių populiacijai yra intensyvi žemės ūkio veikla, ypač pesticidų naudojimas, kuris lemia pagrindinio grobio – atvirų vietų paukščių ir vabzdžių – skaičiaus mažėjimą.
UICN kategorija: LC - nekeliantys susirūpinimo taksonai
