🦅 Sakalas keleivis (lot. Falco peregrinus, angl. Peregrine Falcon, Peregrine, vok. Wanderfalke) – sakalinių (lot. Falconidae) šeimos sakalinis paukštis (lot. Falconiformes), kurį 1771 m. atrado ir aprašė Tunstalis (Tunstall).
Į Lietuvos raudonąją knygą sakalas keleivis įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 0 (Ex) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., sakalas keleivis priskirtas 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, sakalas keleivis priskirtas CR kategorijai. Iki šiol, sakalas keleivis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Sakalas keleivis yra didelis ir grakštus sakalas, kurio viršutinė kūno pusė yra tamsiai pilka, o apatinė – balta, tankiai juodai skersai dryžuota. Suaugę paukščiai užauga nuo 34 iki 58 cm ilgio, jų sparnų tarpugalis siekia 80–120 cm. Patinai sveria nuo 550 iki 750 g, o stambesnės už juos patelės gali sverti nuo 740 iki 1300 gramų.
Sakalai keleiviai yra monogamai, jų poros gali išlikti ištisus metus. Ilgiausia užregistruota gyvenimo trukmė laisvėje siekia apie 18 metų. Lietuvoje šie paukščiai gali įsikurti miškuose, didelėse pelkėse ir net miestų teritorijose. Dažniausiai peri užimdami kitų plėšriųjų paukščių ar kranklių lizdus, taip pat gali įsikurti bokštuose ar ant pastatų. Lizdus išlaiko ilgus metus, jei sąlygos lieka tinkamos. Deda dažniausiai 3 arba 4 kiaušinius, kuriuos peri patelė, o inkubacija trunka apie 30 dienų. Jaunikliai lizde praleidžia 35–40 dienų, tačiau net ir palikę lizdą, jie dar mažiausiai 6 savaites yra prižiūrimi tėvų.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta beveik vien paukščiais. Medžioja dideliame aukštyje, staigiai nerdamas dideliu greičiu – skrendantis sakalas keleivis gali pasiekti daugiau nei 300 km/h greitį. Grobio sudėtis priklauso nuo vietovės: miestuose dažniausiai gaudo naminius karvelius, varninius paukščius ir smulkius žvirblinius paukščius, natūraliuose kraštovaizdžiuose medžioja šlapynių paukščius.
2019 m. Lietuvoje buvo žinomos tik kelios perėjimo ar galimo perėjimo vietos: Klaipėdoje, Krokų Lankoje (Šilutės r.) ir Kretuono ežero apylinkėse (Švenčionių r.). Manoma, kad šalies populiacija neviršija 1–5 perinčių porų. Pastaraisiais dešimtmečiais rūšies gausumas išliko stabilus.
2007 m. buvo spėjama, kad šalyje galėjo perėti pavienės poros, iš kurių 1–3 galėjo būti aptiktos Klaipėdos krašte.
Sakalas keleivis yra plačiausiai pasaulyje paplitęs plėšrusis paukštis, turintis kosmopolitinį arealą, kuris apima visus žemynus, išskyrus Antarktidą. Lietuvoje rūšis aptinkama įvairiuose regionuose perėjimo, migracijos ir žiemos laikotarpiu. Perėjimo atvejai stebėti Klaipėdoje ir Mažeikiuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Kadangi Lietuvoje šios rūšies perėjimo atvejai yra reti, šalyje didelių grėsmių sakalui keleiviui nėra nustatyta.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
