🐤 Geltongalvė kielė (lot. Motacilla citreola, angl. Citrine Wagtail, vok. Zitronenstelze) – kielinių (lot. Motacillidae) šeimos žvirblinis paukštis (lot. Passeriformes), kurią 1776 m. atrado ir aprašė Petras Palasas (Pallas).
Į Lietuvos raudonąją knygą geltongalvė kielė įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, geltongalvė kielė priskirta VU kategorijai. Iki šiol, geltongalvė kielė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Geltongalvė kielė yra smulkus, grakštaus kūno sudėjimo paukštis, didesnis už geltonąją kielę ir išsiskiria pilka nugara. Patino galva ir kaklas ryškiai geltoni, nugara pilka, antuodegis juosvas, o plunksnų kraštai – balsvi. Patelės galva yra gelsvai žalsva, be dėmių pagurklyje. Paukštis sveria 14–24 g. Geltongalvės kielės į Lietuvą parskrenda balandžio pradžioje, o rudeninė migracija vyksta rugpjūčio mėn., nors pavieniai individai gali užtrukti iki rugsėjo pabaigos.
Veisimosi vietas renkasi aukštapelkių nendrėtose plynėse, tarpinėse pelkėse, durpynuose, užpelkėjančiuose žuvininkystės tvenkinių pakraščiuose, šlapiose pievose ir žemapelkėse. Jų buveinėms būdingos viksvų bendrijos ir silpnas užaugimas nendrėmis, taip pat toleruojamas nedidelis krūmuotumas. Dažnai kelios poros peri arti viena kitos. Lizdas įrengiamas ant žemės ir gerai paslepiamas tarp žolių. Gegužės mėn. dedami 5–6 kiaušiniai, kuriuos peri abu poros nariai 13–14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka būdami tokio pat amžiaus, o per sezoną išauginama viena vada.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta daugiausia vabzdžiais, o jauniklius maitina lervomis, drugiais ir vabalais.
Pirmą kartą Lietuvoje perinti populiacija buvo pastebėta 1986 m. Žuvinte, kur tuomet kasmet perėjo 2–3 poros. 1992 m. Čepkelių rezervate stebėti 3 patinėliai ir kelios patelės, rastas lizdas su jaunikliais. 1993 m. aptikta Klaipėdos r., pamario pievose ties Tyrų pelke, kur vėliau kasmet perėjo 1–3 poros. 1998 m. 4 poros rasta Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose netoli Vilniaus. Vėlesniais metais rūšis buvo stebima Ignalinos r. Drūkšelės upelės slėnyje ir Pušnies pelkėje, Radviliškio r. Sulinkių durpyne, Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose. 2001 m. populiacija įvertinta 50–100 perinčių porų, o 2019 m. – 100–200 porų. Tačiau rūšis liovėsi perėti kai kuriose ankstesnėse peravietėse, o naujų peraviečių beveik neatsiranda.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė geltongalvėms kielėms yra pavasariniai gaisrai ir buveinių sausėjimas. Baigti eksploatuoti durpynai ir apleistų tvenkinių dugnai ilgainiui užauga nendrynais bei krūmais, todėl tampa netinkami perėjimui. Rūšies apsaugai svarbu nekeisti hidrologinio režimo ir stabdyti nendrynų bei krūmų plitimą peravietėse.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
