🐤 Sodinė starta (lot. Emberiza hortulana, angl. Ortolan Bunting, vok. Ortolan) – startinių (lot. Emberizidae) šeimos žvirblinis paukštis (lot. Passeriformes), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą sodinė starta įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, sodinė starta priskirta EN kategorijai. Iki šiol, sodinė starta saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Sodinė starta yra smulkus paukštis, kiek mažesnis už naminį žvirblį. Nuo geltonosios startos skiriasi pilka galva, geltona gerkle ir rusvu pilvu. Patino galvos ir kaklo viršus pilkas su rusvu atspalviu, nugara ryškiai ruda su tamsiomis dėmėmis. Apatinė kūno dalis rūdžių spalvos, šonai šviesesni. Patelės spalvos yra blankesnės nei patinų.
Sodinė starta renkasi sausas, mažai intensyviai ūkininkaujamas zonas su mozaikiniu agrariniu kraštovaizdžiu. Optimalios buveinės yra vasarojaus, ankštinių kultūrų, bulvių laukai, kurie kaitaliojasi su mažomis pievomis ir ganyklomis. Būdingos vietovės elementai – pakelių alėjos, pamiškės, pavieniai medžių guotai, elektros perdavimo linijos. Į perėjimo vietas parskrenda balandžio pabaigoje. Lizdus krauna ant žemės gegužės pradžioje. Peri pavienėmis poromis arba 5–7 porų grupėmis. Iki pusės patinų nesudaro porų ir klajoja giedodami iki liepos vidurio. Dėtyje būna 4–6 kiaušiniai, kuriuos peri 11–14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka dar nesugebėdami skraidyti ir kurį laiką yra maitinami tėvų, daugiausia vabzdžiais. Migracija prasideda rugpjūčio mėnesį.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Mityba priklauso nuo sezono. Veisimosi metu dominuoja įvairių vystymosi stadijų vabzdžiai, o rudenį ir anksti pavasarį – augalų sėklos.
2007 m. sodinės startos populiacija Lietuvoje buvo įvertinta 200–800 porų. 2012 m. ji sumažėjo iki 60–100 porų, o 2019 m. sunyko kelios peravietės Vilniaus ir Trakų rajonuose. Daugiausia šių paukščių buvo aptinkama Vakarų Lietuvoje – Pagėgių savivaldybėje, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose.
Sodinė starta dažniausiai aptinkama agrariniame kraštovaizdyje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jos populiacija sparčiai mažėja. Eurazijoje ši rūšis paplitusi nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro, o šiaurinėje dalyje siekia Baltąją jūrą ir Jenisiejaus aukštupį. Pietinė riba driekiasi iki Altajaus, Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių. Lietuvoje sodinė starta aptinkama visoje šalyje, tačiau jos populiacija yra labai fragmentiška.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Sodinės startos populiacija mažėja dėl intensyvėjančio žemės ūkio, kai stambinami laukai ir mažėja žemės ūkio kultūrų įvairovė. Herbicidų ir pesticidų naudojimas neigiamai veikia maisto išteklius, ypač vabzdžius, kurie yra būtini veisimosi sezono metu. Siekiant išsaugoti rūšį, būtina skatinti ekologinę žemdirbystę, išlaikyti kuo įvairesnį kraštovaizdį ir riboti pesticidų naudojimą sodinių startų buveinėse.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
