🐦 Tripirštis genys (lot. Picoides tridactylus, angl. Three-toed Woodpecker, Eurasian Three-toed Woodpecker , vok. Dreizehenspecht) – geninių (lot. Picidae) šeimos geninis paukštis (lot. Piciformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą tripirštis genys įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., tripirštis genys priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, tripirštis genys priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, tripirštis genys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Tripirštis genys yra šiek tiek didesnis už varnėną, sėslus paukštis, išsiskiriantis tamsiu apdaru, kuriame visiškai nėra raudonos spalvos. Patino viršugalvis geltonas, kaklas juodas, nugara, sparnai ir uodega taip pat juodi su baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta, o šonai išmarginti juodomis dėmėmis. Snapas pilkas, kojos tamsiai pilkos, iš trijų pirštų du atsukti į priekį, vienas atgal.
Patelės viršugalvis juosvai baltas. Jaunikliai tamsiai rusvi, o jų viršugalvio plunksnų viršūnės – auksinės spalvos. Išsiritę būna pliki.
Ši rūšis dažniausiai įsikuria brandžiuose eglynuose, rečiau aptinkama natūraliai besivystančiuose mišriuose lapuočių medynuose bei pušynuose. Pirmenybę teikia miško plotams, kur vyrauja natūralūs procesai, yra daug džiūstančių medžių, sausuolių ir vėjavartų. Taip pat gyvena drėgnose vietovėse, pelkėtuose miškuose, ypač juodalksnynuose ir senose degavietėse, jei ten lieka džiūstančių medžių. Kultūriniuose vienamžiuose medynuose tripirštis genys yra labai retas arba visai neaptinkamas.
Lizdavietę paprastai įsirengia sausuoliuose arba sutrūnijusiuose medžiuose, dažnai drebulėse ar juodalksniuose. Toje pačioje lizdavietėje gali perėti keletą metų iš eilės. Vienoje dėti paprastai būna 4 kiaušiniai, kuriuos perimi apie 2 savaites. Jaunikliai gūžtoje išbūna apie 19 dienų.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta įvairiais vabzdžiais, tarp jų – miško kenkėjais: nudžiūvusiuose medžiuose gyvenančiais ūsuočiais, kinivarpomis, jų lervomis ir lėliukėmis. Kartais grobį sudaro drugiai, lapgraužiai ir jų lervos. Apniktus stuobrius lanko tol, kol visiškai nužievina ir išrenka visus parazitus.
2019 m. tripirščio genio perinti populiacija Lietuvoje buvo įvertinta nuo 40 iki 100 porų. Tirtuose medynuose apskaičiuotas vidutinis gausumas siekė nuo 0,22 iki 0,3 poros 100 ha (atitinkamai pušynuose ir mišriuose lapuočių miškuose), tačiau net 90 proc. tyrimo plotų tripirščiai geniai nebuvo aptikti. Didžiausios ir vertingiausios populiacijos susitelkusios Būdos-Pravieniškių miškuose, Rūdninkų girioje, Rokantiškių-Taurijos miškuose, Biržų girioje, Adutiškio-Guntauninkų ir Padauguvos miškuose.
2001 m. populiacija buvo didesnė ir siekė 150–200 perinčių porų. Tuomet gausiausios populiacijos buvo Biržų girioje (30 porų), Būdos-Pravieniškių miškuose (10 porų), Rūdninkų girioje (8 poros), Padauguvos miške (6 poros), Adutiškio-Guntauninkų miške (6 poros). Kitose vietovėse, tokiose kaip Rokantiškių-Taurijos, Asvejos ir Babtų-Varluvos miškai, buvo aptiktos nuo 3 iki 4 porų.
Tripirštis genys yra Eurazijoje paplitusi rūšis, aptinkama nuo Skandinavijos, pietinės Baltijos vakaruose iki Ochotsko ir Japonijos jūrų rytuose. Šiaurėje jos arealas ribojasi su poliariniu ratu, o pietuose – su Kazachijos ir Mongolijos stepėmis bei dykumomis. Europoje izoliuotos populiacijos randamos Alpių kalnuose. Šis genys taip pat aptinkamas Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje dažniausiai pastebimas šiauriniuose, šiaurrytiniuose ir šalies vidurio rajonuose, tačiau Vakarų Lietuvoje labai reta rūšis.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės tripirščiui geniui kyla dėl senų medynų kirtimo ir fragmentacijos, taip pat dėl negautos medienos trūkumo, nes rūšiai būtinas įvairių irimo stadijų medžių gausumas. Šalinant senus medžius po gaisrų ar kirtimų, jų buveinės mažėja. Siekiant išsaugoti šią rūšį, būtina dideliuose miško masyvuose išsaugoti bent 20 proc. brandžių ir perbrendusių medynų, kuriuose išlaikoma stambi, ypač stovinti, negyva mediena.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
