🐦 Tulžys arba paprastasis tulžys (lot. Alcedo atthis, angl. Common Kingfisher, European Kingfisher, vok. Eisvogel) – tulžinių (lot. Alcedinidae) šeimos žalvarninis paukštis (lot. Coraciiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).

Į Lietuvos raudonąją knygą tulžys įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, tulžys priskirtas DD kategorijai. Iki šiol, tulžys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Tulžys yra mažas, panašaus į naminį žvirblį dydžio paukštis, išsiskiriantis ryškiaspalviu plunksnų apdaru ir ilgu, smailėjančiu, tamsiu snapu, kuris ilgesnis už galvą. Viršutinėje kūno dalyje, apimančioje viršugalvį, nugarą, antuodegį, sparnus ir uodegą, vyrauja žvilgiai žalsvai melsva spalva su šviesesnėmis dėmelėmis. Apatinė kūno pusė ir ausų dėmės yra ryškiai rudos spalvos. Kojos trumpos, raudonos. Jaunikliai yra šiek tiek blankesnių spalvų.
Tulžiai yra monogamai ir poruotis pradeda ankstyvą pavasarį. Peri pavienėmis poromis, dažniausiai urvuose, kuriuos išsikasa molingoje arba smėlingoje dirvoje. Dažnai tuo pačiu urvu naudojasi kelerius metus iš eilės. Perėjimo vietoms renkasi upių, ežerų ar kitų vandens telkinių pakrančių skardžius. Kartais gali įsikurti iki vieno kilometro atstumu nuo vandens. Urvai kasami neaukštai, jų gylis siekia iki 1 metro. Lizdams medžiagų neneša, tačiau laikui bėgant aplink juos susikaupia žuvų likučių ir išmatų. Paprastai deda nuo 5 iki 7 kiaušinių, peri apie 20 dienų, o jaunikliai lizde gali išbūti iki 4 savaičių. Per metus veda kelias jauniklių vadas.
Šis paukštis yra tylus ir atsargus, žmogaus arti neprisileidžia. Visą laiką laikosi prie vandens: čia medžioja, kasa urvus lizdams ir peri. Net migracijos metu nenutolsta nuo vandens telkinių. Dažniausiai ramiai tupi ant šakos ar iš vandens kyšančio objekto, stebėdamas aplinką. Dažnai pastebimas ant lieptų turėklų, po tiltais. Pamatęs grobį, staiga neria į vandenį, trumpam dingsta, bet greitai iškyla su laimikiu. Kojos trumpos, todėl žeme juda labai prastai, dažniausiai skraido. Nedideliais žingsneliais eina tik urvo landa iki lizdo. Urvus kasa naudodamas kojas. Tulžiai nemėgsta kitų giminaičių kaimynystės, todėl laikosi pavieniui, išskyrus dauginimosi laikotarpį. Aktyviai saugo savo teritoriją visais metų laikais, o užklydusius konkurentus puola garsiai šaukdami.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Minta smulkia žuvimi, varliagyviais, vabzdžiais, vėžiagyviais ir kitais bestuburiais bei jų lervomis. Pagautą žuvį daužo į medžio šaką, kad ji apsvaigtų ir būtų lengviau nuryjama.
2019 m. šalyje buvo įvertinta nuo 500 iki 1000 perinčių porų. Ilgalaikėje, maždaug trisdešimties metų, ir trumpalaikėje perspektyvoje stebimas perinčios populiacijos mažėjimas, tačiau atskirose teritorijose fiksuotas tiek gausėjimas, tiek populiacijos svyravimai. 2007 m. šalyje buvo registruota nuo 700 iki 1000 perinčių porų. Daugiausia tulžių tuo metu buvo aptikta palei Miniją, kur perėjo iki 60 porų, Šešuvį ir Jūrą žemiau Tauragės – iki 25 porų, Ventą – iki 20 porų, Dubysą – iki 15 porų.
Tulžys yra plačiai paplitusi Eurazijos rūšis, aptinkama nuo Portugalijos ir Britų salų vakaruose iki Japonijos ir Kurilų salų rytuose. Šiaurėje paplitimas siekia centrinę ir pietinę Rusijos dalis – Volgos aukštupį, Pietų Uralą, Baikalo ežerą, Primorės kraštą. Pietinė arealo riba driekiasi iki Indonezijos, Indijos ir Šiaurės Afrikos. Lietuvoje tulžys yra artimasis migrantas, tačiau dalis paukščių kasmet žiemoja prie neužšąlančių vandens telkinių. Šalyje jie aptinkami visoje teritorijoje, tačiau pasiskirstę netolygiai. Gausesni didesnėse švariavandenėse upėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Tulžys yra jautrus vandens telkinių hidrologinio režimo pokyčiams, kurie gali paveikti krantų morfologiją ir mitybinę bazę. Rūšis taip pat gali nukentėti nuo intensyvaus trikdymo, kai poilsiautojai įsikuria šalia jų lizdaviečių, arba dėl vis didėjančio vandens turizmo populiarumo paukščių pamėgtose upėse. Siekiant apsaugoti šią rūšį, svarbu riboti trikdymą perėjimo laikotarpiu ir saugoti upių krantus, kuriuose peri tulžiai.
UICN kategorija: DD - taksonai, apie kuriuos trūksta duomenų