🐜 Smėlinė auslinda (lot. Labidura riparia, angl. Giant Earwig, Striped Earwig, Tawny Earwig, Riparian Earwig, vok. Sandohrwurm) – smėlyninių auslindų (lot. Labiduridae) šeimos auslinda (lot. Dermaptera), kurią 1773 m. atrado ir aprašė Saimonas Palasas (Pallas).
Į Lietuvos raudonąją knygą smėlinė auslinda įrašyta 1991 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., smėlinė auslinda priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, smėlinė auslinda priskirta NT kategorijai. Iki šiol, smėlinė auslinda saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Smėlinės auslindos kūnas pailgas, susiplojęs, 16–30 mm ilgio, gelsvai rusvos spalvos su tamsesne nugaros juosta. Priekiniai sparnai yra trumpi antsparniai, o užpakaliniai – plėviniai, sulankstyti po antsparniais. Pilvelis sudarytas iš dešimties narelių. Patinai nuo patelių skiriasi didesnėmis ir tiesesnėmis pilvelio žnyplėmis.
Smėlinė auslinda yra plėšrus vabzdys, kuris minta smulkesniais bestuburiais, jų kiaušiniais, negyva organika ir netgi kitomis auslindomis. Ji aktyvi naktį, o dieną slapstosi urveliuose ar po priedanga. Patelės deda 60–70 kiaušinėlių urveliuose, prižiūri dėties saugumą ir maitina išsiritusias lervas iki pirmojo jų nėrimosi. Rūšis pasižymi daline metamorfoze, o per metus gali išsivystyti dvi arba trys generacijos. Žiemoti lieka tiek lervos, tiek suaugėliai giliai įsikasę (iki 2 n.) smėlyje.
Smėlinė auslinda gyvena gerai įšylančiose smėlio buveinėse. Kuršių nerijos populiacija yra išplitusi po visą neriją, vabzdžių aptinkama tiek pajūrio, tiek pamario kopose. Kitose Lietuvos vietovėse ji randama smėlio karjeruose ir karinių poligonų smėlynuose.
Smėlinė auslinda dažniau aptinkama šilto klimato regionuose. Europoje paplitusi plačiai – nuo pietinių kraštų iki šiaurinių regionų, tokių kaip Skandinavija, Estija ir šiaurinė Rusija. Rūšis nėra užregistruota Kipre, Moldovoje, Belgijoje ar Andoroje. Lietuvoje ji gyvena šiauriniame savo arealo pakraštyje, su pagrindine populiacija Kuršių nerijoje, taip pat mažesnėmis subpopuliacijomis pietinėje ir centrinėje šalies dalyse.
Kuršių nerijoje kai kuriose vietose auslindos aptinkamos labai gausiai – iki 80 individų 5 kv. m plote.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Populiacijoms kyla grėsmė dėl buveinių užaugimo augalija, karjerų apželdinimo ar smėlio plotų ištrypimo. Siekiant išsaugoti šią rūšį, būtina išlaikyti neužžėlusius, atvirus smėlio plotus, o esamose radavietėse imtis buveinių būklės gerinimo priemonių.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
